2020 m. mokslininkai pirmą kartą pamatė, kas gali būti ilgiausias visų laikų gyvūnas. Padaras, pastebėtas giliavandeniame kanjone prie Australijos, buvo maždaug 45 metrų ilgio sifonoforas. Kiekvienas šios rūšių grupės narys susideda iš daugybės mažesnių gyvūnų, vadinamų zooidais, kurie susijungia ir sudaro ilgą, į stygas panašią koloniją, panašią į koralą, bet laisvai plaukiojančią vandenyne.
Atsižvelgiant į tai, kad prireikė tiek laiko, kol žmonės pažvelgė į šį milžinišką sifonoforą, kyla klausimas, ar yra daugiau milžiniškų gyvūnų, kurių žmonės dar nėra atradę? Atsakymas beveik neabejotinai yra taip. Mokslininkai vis dar mokosi apie gyvenimą Žemėje, o sifonoforas yra vienas iš kelių milžinų, kuriuos žmonės rado per pastaruosius dešimtmečius.
Remiantis Monterey Bay akvariumu Kalifornijoje, sifonoforai gyvena maždaug 700–1000 m. žemiau paviršiaus. Tačiau mokslininkams ne visada reikia eiti į tokias gelmes, kad surastų naujų milžiniškų būtybių. 2011 metais Naujosios Zelandijos paplūdimyje buvo išplautos anksčiau nežinomos banginių rūšys. Remiantis tarptautinės labdaros organizacijos Whale and Dolphin Conservation, kuri siekia apsaugoti banginius ir delfinus, mokslininkai 2021 m. nustatė, kad milžinas yra naujas snapuotųjų banginių šeimos narys – gana nežinoma giliai nardančių banginių grupė, kuri retai matoma gyvų.
Nors tyrinėtojai dar tik pradeda atskleisti vandenyno gelmių paslaptis, jie yra daug geriau susipažinę su dideliais sausumoje gyvenančiais gyvūnais. Afrikiniai krūminiai drambliai išpjauna nepakartojamus siluetus savanoje. Pasak „The Nature Conservancy“, jie yra iki 4 m aukščio ir sveriantys iki 11 tonų (10 metrinių tonų). Sunku įsivaizduoti, kad galėtume nepastebėti masyvios, dramblio dydžio būtybės, klaidžiojančios mūsų planetoje.
Galbūt todėl dauguma didelių sausumos gyvūnų tyrimų yra linkę perklasifikuoti, o ne visiškai naujus atradimus. Pavyzdžiui, 2017 m. mokslininkai nustatė, kad izoliuota orangutanų grupė Indonezijos Sumatros saloje buvo kitokia rūšis nei kiti orangutanai, ir pavadino juos Tapanuli orangutanais (Pongo tapanuliensis), anksčiau pranešė „Live Science“.
Tačiau žmonės jau žinojo, kad šie orangutanai egzistuoja, o mažesni nei 1,5 m ūgio primatai nėra visiškai milžinai. Tuo tarpu nėra jokių fizinių įrodymų, kad egzistuoja Bigfoot, Nessie ar kiti didžiuliai mitologiniai monstrai, kurie labai skiriasi nuo jau nustatytų.
Didžiausi nežinomi sausumos gyvūnai yra linkę iškasti, o ne pamatyti gyvus. Žmonės vis dar aiškinasi Žemės geologinę istoriją ir iškastiniuose šaltiniuose atranda anksčiau nežinomus milžinus. Pagrindinis tarp neseniai atrastų begemotų yra supermasyvių sauropodų dinozaurų grupė, vadinama titanozaurais – milžiniškais ilgakakliais žolėdžiais gyvūnais.
„Kalbame apie tokį pat mėsos kiekį, kuris vaikšto viename iš šių gyvūnų, kaip ir šešių ar septynių visiškai suaugusių Afrikos dramblių bulių“, – „Live Science“ sakė Londono Gamtos istorijos muziejaus paleontologas Paulas Barrettas.
Kai kurie didžiausi titanozaurai buvo aptikti palyginti neseniai Argentinoje, tačiau vis dėlto yra pretendentai į didžiausius užfiksuotus sausumos gyvūnus. Šiuo metu vyksta mokslinės diskusijos apie jų dydžius, tačiau sunkiausias ir galbūt didžiausias iš visų titanozaurų tikriausiai buvo Argentinosaurus.
Londono gamtos istorijos muziejaus duomenimis, 1993 metais atrasti Argentinosaurus kaulai rodo, kad jis buvo 35 m ilgio ir svėrė iki 77 tonų (70 metrinių tonų). Tačiau vis dar atsiranda naujų dydžio varžovų. 2014 m. Patagotitan mayorum įsiveržė į paleontologijos sceną 66 tonų (60 metrinių tonų) diapazone ir pasiekė maždaug 37 m ilgio, anksčiau pranešė „Live Science“. 2021 m. mokslininkai paskelbė apie kitą titanozauro atradimą, kuris gali būti dar didesnis, tačiau mokslininkai dar turi iki galo iškasti egzempliorių.
Turi būti nustatyta riba, kiek dideli gyvūnai gali užaugti ir vis tiek išlaikyti save veikiami gravitacijos svorio ir gauti pakankamai energijos, kad jų masyvūs kūnai judėtų. Barrettas sakė, kad būtų labai nustebęs, kai dinozaurų atradimai smarkiai padidės, tačiau paleontologai buvo nustebę ir anksčiau.
„Nenoriu sakyti, kad esame arti šios ribos, nes rytoj kas nors gali rasti kažką dar didesnio“, – sakė Barrettas.
